gysločius

gyslõčius sm. (2) 1. stiprus pasausęs vyras: Tos moters pats yra gyslõčius J. 2. Pnm žr. 1 gyslotis: Gyslõčius mačija nuo prietvaro Tvr. Gyslõčius labai tinka dėti ant žaizdos Bd.